Matyt, kiekviena knyga, kaip ir kiekviena gyvenimo istorija, turi savo ištakas. Kartais jas sunku atsekti, nes ilgainiui keičiasi požiūris į tai, kas buvo įvykę. Anuomet nesvarbūs atrodę dalykai už kelių gyvenimo kelio posūkių jau atrodo esminiai, o tai, kas atrodė svarbiausia, galbūt dabar jau taip nereikšminga, kad net stebiesi, jog galėjai manyti kitaip. Spaustuvėje savo eilės laukiančių „Pokalbių su A.“, kurie po savaitės kitos turėtų pasiekti pirmuosius skaitytojus, ištakos siekia 1990-ųjų rugpjūtį, kai „Švyturio“ žurnalas paskelbė pirmąjį mano interviu su A. Tuo metu jau ketverius metus dirbau „Jaunimo gretose“, kuriose po 4 mėnesių pasirodė visas pasakojimų apie A. ciklas. Apie tai vertėtų prie progos papasakoti plačiau, bet, kadangi pradėjau apie knygos ištakas, jos formaliai yra 1990 metų 16-ajame „Švyturio“ numeryje. Kodėl šį tekstą atnešiau „Švyturio“ vyriausiajam redaktoriui Juozui Baušiui, tiesą sakant, jau nebeprisimenu – regis, tai padaryti pasiūlė šio žurnalo laiškų ir aktualijų skyriaus redaktorius Eimutis Balaišis. Susipažinome per jo sūnų Tomą, kuris „Jaunimo gretoms“ rašė apie tekstus apie sunkųjį metalą – o už jaunimo muzikos skyrelį tuo metu buvau atsakingas aš. Matau, kad jau klimpstu į to meto prisiminimus, tad reikėtų skubiau įsmeigti formalias knygos ištakas žyminčią vėliavėlę prie 1990-ųjų vasaros, „Švyturio“ redakcijos, įsikūrusios Maironio gatvės pirmajame name. Toliau ši istorija pasuko „Jaunimo gretų“ vaga. Publikacija „Švyturyje“ apie A. buvo pirmoji ir paskutinė. Jis pasakojo, kaip veikia trečioji akis, ką yra matęs savo kelionėse po praeitį, pateikė keletą istorinių asmenybių, kurių atvaizdus užfiksavo „iš natūros“, piešinių. Tiesą sakant, ir man pačiam buvo įdomu perskaityti šį 27 metų senumo tekstą.
.