Šis A. M. parašytas ir iliustruotas tekstas 1992 m. vasarą buvo perduotas publikuoti vieno ne Lietuvoje leisto leidinio redakcijai, bet dėl nenurodytų priežasčių taip ir liko nepaskelbtas. Kiek žinau, A. šeima daugiau nebebandė jo spausdinti kituose leidiniuose,...

– Namaste! – iš tolimosios Indijos internetu atsklido draugo balsas. Pamenu, nusistebėjau: žiūrėk, kaip jau prigijo, turbūt nė pats nepajutęs visiškai perėmė tenykštį etiketą. Juk galėjo pasisveikinti lietuviškai, ištarti „Labas“ ar „Sveikas“... Kam tas „Namaste“? To...

Skaitinėdamas pranešimus apie koronaviruso pandemijos plitimą atsitiktinai užbridau ant dėmesį patraukusios citatos. Jurijus Pivovarovas, istorikas, Rusijos Mokslų akademijos narys, svarsto apie „Covid-19“ pandemijos lyginimo su nauju pasauliniu karu pagrįstumą. Jis...

Kiekviena rimta vidinė ar išorinė krizė, priverčianti žemę slysti iš po kojų, atveria akis į tai, kas iš tikrųjų svarbu, o kas nelabai, ko iš tikrųjų stokojame ir ko esame turtingi, kas leidžia viduje jaustis ramiai ir pro kokius sąmonės plyšius bando įsibrauti baimė....

Žodis „karantinas“ kilęs itališko skaitvardžio „quaranta“, reiškiančio „keturiasdešimt“. Viduramžių Venecijoje laivai, atvykę iš maro paliestų šalių, privalėjo 40 dienų (quaranta giorni) praleisti reide iki jiems buvo leidžiama įplaukti į uostą. Taigi, dabar likimas...

Kažkieno nematoma ranka trūktelėjo raudoną rankeną, ir visu greičiu į priekį besiveržiantis dabartinės civilizacijos traukinys šaižiai sucypė stabdomais vagonų ratais. Nemalonus metalinis džeržgesys, pasikartojantis branksėjimas, pradėjęs lėtėti bilsnojimo per bėgių...

Skaičiusieji „Pokalbius su A.“, tikiuosi, nesunkiai perpras šią antraštės užuominą, o tiems, kurie prie šių eilučių pateko atsitiktinai, norėčiau priminti kai ką iš senovės Egipto istorijos. Egiptologų teigimu, priešistoriniais laikais, dar iki 3 000 metų prieš mūsų...

Lašas po lašo ir paslaptį pratašo, ne tik akmenį. Šiuo atveju, apie kurį norėčiau trumpai užsiminti – Marso paslaptį. Tą lašėjimą stebiu jau trisdešimt metų, kartais rimčiau susidomėjęs, kartais gana abejingai, bet tikrai norėčiau sulaukti tos dienos, kai savo akimis...

Kiekvienas prie didesnio ar mažesnio vidinio atradimo ateina savo keliu, ir ko gero dažniausiai tai išlieka tik jo ar jos paslaptimi. Vis negaliu susilaikyti nenustebęs, kai kada nors atsitiktinai sužinau, kad ta pačia kryptimi patylomis ėjo – ir turbūt tebeeina –...

Pritaikyti prasmės raktą senovinei spynai iš aprūdijusios geležies – nelengvas darbas. Dažniausiai jo imasi labai mokyti žmonės, apie senovę sprendžiantys iš mūsų laikus pasiekusių rašytinių ir sakytinių žinių, kai kurių laiko išbandymus atrėmusių daiktų, savojo...

Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Budistas deramai įvertintų šia lietuviška patarle išreikštą gyvenimo išmintį, santūrų patarimą išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir einant pavojingai siūbuojančiu netikėtų aplinkybių tiltu, ir žvaliai žingsniuojant plačiu kasdienybės...

Gyvenimo tikrovę kaip pasaką, pilną stebuklų, neįtikėtinų įvykių ir istorijų, turbūt regi tik išminčiai, kurie mūsų dienomis ko gero būtų palaikyti bepročiais. Dėl to, kad tiki tuo, ko kiti niekad nėra nei matę, nei girdėję, tuo, ką didžiai mokyti žmonės yra seniai...

Jeigu kada kas paklaustų, vardan ko mes gyvename, keliaujame iš buvusio sapno į būsimą, neriame iš vieno gyvenimo į kitą – kadangi nesu panašus į tokį, kurį galėtum įtarti žinant bent tolimą atsakymą, tokie klausimai man negresia, na, bet pasvarstyti grynai teoriškai...

Maždaug tuo pat metu, kai iš šiaurės Indijos atėjęs ezoterinis budizmo mokymas Kalačakra pasiekė Tibetą, kuriame vėliau įleido gilias šaknis, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas. Teigiama, kad Kalačakros, arba Laiko rato, mokymą...

Viešumon iškilusi dviejų Lietuvoje veikiančių religinių organizacijų priešprieša sukėlė įvairių minčių. Vyskupų konferencijos kreipimaisi į kelias valdžios įstaigas, kad religinei bendruomenei „Romuva“ nebūtų suteiktas valstybės pripažinimo statusas, kuris formaliai...

Ką daryti nedelsiant, ką – vėliau, o ką atidėti dar tolimesnei ateičiai, rikiuoja mūsų sąmonė, atsižvelgdama į savo pačios susikurtus prioritetus. Bet ji irgi keičiasi, auga, plečiasi. Turbūt geriausiai tai patvirtina kiekvieno iš mūsų gyvenimo patirtis: kažkada labai...

Jei atsiribotume nuo fizikos termino „įvykių horizontas“ reikšmės, šiais žodžiais galėtume įvardyti mums nematomoje tikrovės srityje užsimezgančius, bręstančius ir galutinai susiformuojančius įvykius, kurie jau yra pakeliui į mūsų ateitį ir kažkuriuo metu išnirs iš už...

Vienas iš labiausiai gluminusių dalykų, su kuriuo susidūriau prieš ketvirtį amžiaus pradėjęs įrašinėti pokalbius su A., buvo labai kritiškas požiūris į Vakaruose klestintį intelekto kultą. Teiginys, kad protas yra didžiausias žmogaus priešas, neleidžiantis pamatyti...

Kartais pamatyti pavyksta todėl, kad nesistengi nieko įžvelgti. Galvodamas apie kažką kita, stebiu, kaip pirštai mašinaliai ridinėja ant stalo pabertus palaidų faktų karoliukus. ČIURLIONIS … kurį laiką gyveno Sankt Peterburge. … Dirbo Vilniuje, lankėsi Kaune,...

Kai retsykiais išgirstu posakį, kad vienas paveikslas atstoja tūkstantį žodžių, prieš akis vis iškyla Valtininkas. Turbūt vienas iš grėsmingiausių ir šiurpiausių simbolių, kuriuos man kada nors teko pamatyti. Pirmąkart tą piešinį išvydau A. namuose prieš maždaug tris...

Iš vieno didžiausių senovės pasaulio stebuklų, kuris, pasak amžininkų, pranoko net Gizos piramides tikrosios jų didybės laikais, šiandien telikusi tik eroduota purvo plytų kalva. Jos vaizdas anaiptol nėra įspūdingas, ir į dabartinę Fajumo oazę vidurio Egipte, už...

- Jis buvo paskutinis žmogus, kuris žinojo. Na, dar galima pagal mikroschemas bandyt ieškot, bet čia jau kaip pasiseks, – man einant pro šalį telefonu kalbėjo nepažįstamas maždaug 60 metų vyras. Kartais atsitiktinai išgirsta frazė nuskamba taip, tarsi kažkas galvoje...

Kai Nerimi niršdami išeidavo ledai – srovės varomo ižo triukšmas būdavo girdėti net nuo kalvos už senojo Žvėryno malūno, iš kur atsiverdavo platus vaizdas į staigų vingį su grėsmingomis ledų sangrūdomis ties ta vieta, kur nuo tvenkinių upėn skubėjo sraunus upelis –...

Pilki kreivoki drobiniai viršeliai, standžiu popieriumi užklijuota nugarėlė, jokio pavadinimo, jokios iliustracijos. Pilkas, varganas paukštelis man svarbiausių knygų lentynoje, kurioje neseniai nutūpė ir „Pokalbiai su A.“ Puslapiai stori, suklijuoti iš dviejų lapų,...

Pasirausęs spintos užkaboriuose pagaliau surandu aptrintą rudą aplanką su užrašu ‚‚Laiškai, rankraščiai‘‘. Atrišu virveles, atverčiu, ir į dienos šviesą slysteli pluoštas laiškų, kuriuos prieš beveik 30 metų skaitytojai parašė aiškiaregiui A. Pasidedu šūsnį ant stalo,...

Knygoje trumpai minimas epizodas, kai A. pasakoja apie vieną iš savo ir savo artimųjų dvasinės praktikos atradimų. Jis susijęs su konkrečiu dvasios raidos etapu – iš Kario galvos prasikalė trys šviesos spinduliai. Po kurio laiko fotoateljė padarytoje portretinėje...

– Sakyk, Arvydai, ar bijaisi peilio? – geriant arbatą po pauzės kažkaip iškilmingai pradėjo A., užbėgdamas už akių pirmajam mano klausimui. Buvo pirmieji mano pažinties su A. šeima metai, ir maniausi esąs perpratęs, kada A. ruošiasi pasakyti kažką svarbaus asmeniškai...

Tas, kuris turi akis, pamato. Tas, kuris geba klausyti, išgirsta. O jei esi aklas ir kurčias, bet privalai būti perspėtas, tau duodamas ženklas. Gali būti, kad tau jį duoda kiti, kurie tave stebi, bet ko gero dažniausiai tą padarai pats. Perspėji pats save, nes...

1976 m. liepos 25 d. aplink Marsą skriejęs NASA palydovas „Viking-1“, žvalgydamas tinkamą vietą Raudonosios planetos paviršių tirsiančiam kosminiam aparatui „Viking-2“, šiauriniame planetos pusrutulyje iš maždaug 1 873 kilometrų aukščio orbitos fotografavo regioną...

Tiek trunka pirmojo pokalbio su A. įrašas, padarytas pirmojo mūsų susitikimo metu, 1990-ųjų pavasarį. Neseniai dar kartą perklausiau stebėtinai gerai išsilaikiusią magnetinę juostelę, užfiksavusią prieš 28 metus vykusio pokalbio atmosferą: nelabai sėkmingus bandymus...

Trumpomis giliomis vasaros naktimis dangaus skliaute vis labiau ryškėja Paukščių Tako juosta. Rudenį ji taps tokia šviesi, kad galės rodyti kelią į šiltuosius kraštus žiemoti išskrendantiems paukščiams. „Pokalbiuose“ A. mūsų pasaulį, mūsų Saulės planetų sistemą...

Turbūt vienas iš  svarbiausių žurnalisto profesijos privalumų yra jo neabejotina teisė – ir pareiga – klausti. Neužduodamas kitiems klausimų neišgirsi atsakymų, neišgirdęs negalėsi pažvelgti į tai, kas rūpi, kitų žmonių akimis, nepriartėsi prie problemos suvokimo...

Būtų keista, jei paskutinį knygos puslapį užvertusiems skaitytojams nekiltų klausimas, ar tai, kas atskleista „Pokalbiuose su A.“, gali būti tiesa? Tie, kurie vos pasklaidę padeda į šalį, nes vienas kitas akimis užgriebtas sakinys patvirtina išankstinę neigiamą...

Šį tekstą nusprendžiau po daugelio metų paskelbti pakartotinai dėl kelių priežasčių. Pirma, jis iš dalies atspindi to meto, kai pradėjau bendrauti su A. šeima, domėjimosi parapsichologiniais reiškiniais kontekstą, antra, yra tiesiog įdomus, trečia, tam tikra prasme,...

Užsiminęs apie aplinkybes, paskatinusias grįžti prie kone 600 metų senumo viduramžių Lietuvos paslapties, netikėtai gavau eilinę progą pasvarstyti apie praeities pateikinėjamas staigmenas. Vienus labiau, kitus mažiau stebinančius įvykius iš praeities gelmių ištraukia...

1970-ųjų pradžia, Lietuvos vidurys, senelių vienkiemis. Vasaros rytas. Mama parneša iš ganyklos primelžtą kibirą pieno. Senelė jį perkošia, dalį perpila į aukštą skardinį bidonėlį su stikliniu siauru langeliu apačioje. Senelis nuneša jį prie šulinio ir už virvelės...

Šiandien lietuviai tėvynėje ir daug kur pasaulyje kelia savo vėliavas. Šalia Trispalvės plaikstosi ir istorinė vėliava su Vyčiu. Mums tai išskirtinė diena. Kažin ar kas prieštarautų, kad vėliava su baltu raiteliu taip pat labai išsiskiria iš visų kitų. Bet žodžiai,...

Aiškiaregyste paremtame A. pasakojime apie paskutiniąsias didžiojo kunigaikščio Vytauto gyvenimo dienas ir jo karūnavimą Lietuvos karaliumi patvirtinančių dokumentų pristatymą į Krokuvą bei Romą yra trumpai užsiminta apie to meto gamtines sąlygas. Pirmuoju atveju...

Naujas šios mįslingos, intriguojančios, lig šiol paslaptimi išlikusios 587 metų senumo istorijos siužeto vingis prasidėjo apniukusį šių metų spalio 27-osios, penktadienio, rytą, kai autobusas su žurnalistais ir diplomatais, pajudėjęs iš Vilniaus centro, užmiestyje...

„Numaldę vidinį jausmų triukšmą ir taip susilpninę mirtinai į trimatę realybę įsikibusio dėmesio gniaužtus, mes galime mokytis nukreipinėti savo dėmesį į pačias įvairiausias erdves arba, kaip atrodo iki tam tikros ribos, pasaulius. Galime atrasti ir lygiagretų...

Vargu ar kam užkliūtų, jei žodis „aiškiaregys“ ar „aiškiaregiškas“ vienaip arba kitaip būtų pavartotas M.K.Čiurlionio kūrybos kontekste, tačiau vadinti jį patį aiškiaregiu šiandien tarsi būtų tas pat, kaip prilyginti buitinių paslaugų sferoje neblogai besiverčiantiems...

Internete – eilinis gąsdinimų apie neva prie Žemės artėjančią „planetą X“ protrūkis. Šis tariamai astronomų dar neatrastas dangaus kūnas – kometa, planeta ar mūsų Saulės, galbūt dvinarės žvaigždės, sesutė, virtusi rudąja nykštuke – esą tūno kažkur mūsų planetų...

„Esu sugadintas fizikas" – šyptelės šiame pokalbyje mano pašnekovas, paprašęs, kad skaitytojams teliktų žinoma tik jo profesija, ir dabar nesiryžtu tvirtinti, ko šiuose žodžiuose buvo daugiau – ironijos ar džiugesio.   Žurnalistas. – Kalbėsimės apie tai, kas...

8-ame knygos skyriuje A.pasakoja apie Zodiako žvaigždynų vidinį poveikį žmogui, jo energiniams centrams, esantiems įvairių kūno dalių srityse. Vadinamasis vidinis, arba žmogaus Zodiakas, pavaizduotas Viduramžių astrologų ir alchemikų piešiniuose, kurie savo ruožtu...

Apie Belgijoje 1989 -1990 m. masiškai stebėtus neatpažintų skraidančių objektų (NSO) pasirodymus besidomintys UFO (angliška NSO santrumpa) fenomenu tiesiog negali nežinoti. Anuomet tie įvykiai ne tik Belgijoje, bet ir Vakarų Europoje buvo sukėlę nemažai triukšmo,...

Knygoje A. pasakoja, kaip kiekvienas gali pabandyti pamatyti tikrąjį save – savo paties dvasią, aukščiausią mūsų būties principą įkūnijančią energinę būtybę, vidinį žmogų, kuris, pasak Kristaus, gali patekti į dangaus karalystę. Evangelijoje pagal Joną aiškiai...

Važiuodamas Aukso vartų tiltu ir žvelgdamas tai į dešinę, kur plyti Ramusis vandenynas, tai į kairę, kur driekiasi San Francisko įlanka, nė neįtariau, kad vandenys apačioje slepia prieš keletą metų A. aptarinėtą gelmių paslaptį. Pirmasis A. pasakojimas, pavadintas...

Vakar leidėjas Stasys Lipskis įteikė iš spaustuvės atvežtą knygos egzempliorių – pirmasis įspūdis puikus. Dėkoju! Džiaugiuosi, kad jis gerai pasirinko spaustuvę, kad ši gerai pasidarbavo, poligrafinė kokybė atrodo tikrai solidi. Dėl skonio nesiginčijama, bet man...

Keliaudamas nuo šios knygos ištakų priėjau 1990 metų gruodžio 24-ąją. Tai buvo pirmadienis, Kūčios, bet darbo diena, nes, jei nemeluoja žurnalo metrika, „Jaunimo gretų“ vyriausiasis redaktorius Kazys Žilėnas tądien pasirašė spausdinti 1991-ųjų sausio numerį. Nelabai...

Pirmojo knygos viršelio užlankoje cituojami Jėzaus žodžiai iš Evangelijos pagal Joną. Man jie atrodo kaip raktas nuo žmogaus paslapties. Vienu paprastu sakiniu perteiktas esminis dalykas, į kurį turbūt retai kada atkreipiame dėmesį. Įdomu, kad nei Lukas, nei Matas,...

Matyt, kiekviena knyga, kaip ir kiekviena gyvenimo istorija, turi savo ištakas. Kartais jas sunku atsekti, nes ilgainiui keičiasi požiūris į tai, kas buvo įvykę. Anuomet nesvarbūs atrodę dalykai už kelių gyvenimo kelio posūkių jau atrodo esminiai, o tai, kas atrodė...