Vakar leidėjas Stasys Lipskis įteikė iš spaustuvės atvežtą knygos egzempliorių – pirmasis įspūdis puikus. Dėkoju! Džiaugiuosi, kad jis gerai pasirinko spaustuvę, kad ši gerai pasidarbavo, poligrafinė kokybė atrodo tikrai solidi. Dėl skonio nesiginčijama, bet man išorinė knygos dalis estetiniu požiūriu nepriekaištinga. Viskas taip, kaip ir buvo sumanyta. Ačiū Aidui už puikią idėją dėl viršelio, ji tapo gera išeitimi. Dėkoju Gražinai už kantrybę ir gražų maketą. Ir, žinoma, Rasai už patarimus ir visokeriopą pagalbą dirbant su rankraščiu.
Dėl vidaus – turinio – ne man spręsti. Svarbiausia, nenorėčiau, jog skaitytojams susidarytų misionieriškos knygos paskirties įspūdis. Iš tikrųjų „Pokalbiuose“ nesiekiama nei įtikinėti, nei atverti akių, nei kažkuo gąsdinti ar vilioti, kad skaitytojas pakeistų požiūrį į save bei pasaulį ir pats pasikeistų. Ši knyga tėra liudijimas. Kartais gal emocingas, tačiau pokalbių tėkmėje būna sunku to išvengti. Ir kažin ar reikėtų. Pats skaitytojas spręs, svarbus šis liudijimas jam ar ne. Jei taip, anksčiau ar vėliau pastebės savo vidinius pokyčius: taip veikia mintys vien tik pradėjus svarstyti, ar tai, apie ką pasakojama, gali būti tiesa. Daugelis turbūt yra girdėję seną fizikų pokštą apie tai, kad tiesos pripažinimas paprastai susideda iš trijų etapų: 1) Tai visiškas absurdas! 2) Vis dėlto čia kai kas yra… 3) Kas gi to nežino!
Pajuokavus derėtų surimtėti, nes, šiaip ar taip, knygoje kalbama apie rimtus dalykus, kur kas rimtesnius, nei gali pasirodyti akimis bėgant per paprasta šnekamąja kalba parašytas eilutes. Nuo pokalbių praėjo dvidešimt metų, ir per tą laiką, mintimis daugybę kartų vis grįždamas prie jų, supratau, kad labiausiai noriu patvirtinti paprastą faktą, jog jie iš tikrųjų buvo. Kad tai ne išmonė, mistifikacija. Gyvenimas, regis, iš tikrųjų yra daugiau, negu tikrovė, todėl tai, kas jame nutinka, gali palikti be žado ir pačią kūrybingiausią vaizduotę.
Prie pirmojo knygos viršelio užlankoje pateiktos citatos iš Evangelijos „Pokalbių“ pasirodymo proga norėčiau pridėti dar vieną. Pačioje „Apreiškimo Jonui“ pabaigoje Jėzus jam sako tokius žodžius (Apreiškimas Jonui, 22, 10-11): „Neslėpk pranašiškų šios knygos žodžių, nes laikas trumpas. Piktadarys toliau tedaro piktadarybes, kas susitepęs, tesusitepa dar labiau, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja.“ Taigi, netrukdykime žmonėms eiti pasirinktu gyvenimo keliu iki galo. „Pokalbiai su A.“ viso labo galėtų kai ką paskatinti suklusti.