Laiko liftu nuo Aukso vartų

Važiuodamas Aukso vartų tiltu ir žvelgdamas tai į dešinę, kur plyti Ramusis vandenynas, tai į kairę, kur driekiasi San Francisko įlanka, nė neįtariau, kad vandenys apačioje slepia prieš keletą metų A. aptarinėtą gelmių paslaptį. Pirmasis A. pasakojimas, pavadintas „Šimtmečiais šalia mūsų“, 1991 m. sausio mėnesį paskelbtas „Jaunimo gretose“, buvo skirtas mitinei gelmių pabaisai, kriptozoologijos legendai – jūrų gyvatei. „Tuo, kuo šiandien nenori tikėti slėpingiausias Okeano gelmes pasiekiantys mokslininkai, kadais nė neabejojo Biblijos pranašai, Aristotelis ir Seneka, Euripidas ir Plinijus, ištisos senovės jūrininkų kartos, nuo amžių prie vandenų gyvenusios gentys ir tautos“. Taip prasideda pasakojimas apie aiškiaregio A. trečiąja akimi stebėtą milžinišką jūrų gyvatę, apie 30 metrų ilgio ir daugiau nei metro skersmens padarą, susitikimai su kuriuo nuo seniausių laikų keldavo siaubą jūreiviams ir žvejams. Mūsų laikus iš žilos senovės pasiekusių archeologinių radinių Asirijoje bei daugybėje rašytinių šaltinių pavaizduota ir aprašyta jūros gelmių pabaisa A. buvo stebima ne vieną kartą. Žurnalo publikacijoje jis apibūdino konkrečias jūrų gyvatės stebėjimų aplinkybes, situacijas laike ir erdvėje, kurių metu A. buvo parodyti šių gyvūnų išvaizdos ir elgsenos ypatumai. Vos prieš metus, iki šis „Jaunimo gretų“ numeris pateko į skaitytojų rankas, Timas Burnersas-Lee aktyvavo pirmąjį pasaulyje WWW serverį, komercinis internetas dar neegzistavo, pasauliniu kompiuterių tinklu Lietuvoje naudojosi tik kai kurių Mokslų akademijos institutų darbuotojai. Šiandien besidomintys įvairios informacijos apie jūrų gyvatę gali aptikti vienu spustelėjimu. Lygiai taip pat vienu spustelėjimu atsitiktinai radau dviejų San Franciske gyvenančių brolių liudijimą apie net keletą kartų įlankoje stebėtą milžinišką gyvatę: šokiruoti pirmojo tokio įvykio 1985 metais, kai už maždaug 20 metrų nuo kranto pamatė jūros ruonius medžiojančią kone 30 metrų ilgio jūros gyvatę, jie lyg apsėsti tęsė jos paieškas. Broliai teigia, kad jiems pavyko dar kelis kartus ją pamatyti, o 2004-aisiais – net ir nufilmuoti. Internete apstu ir kitų liudijimų apie San Francisko įlankoje bei JAV vakarų pakrantėje stebėtą keistą gyvatę primenantį milžiniško dydžio gyvūną, žinoma, atskirti pelus nuo grūdų kaip visada sunku. Galima nebent daryti prielaidą, kad San Francisko įlanka, kurią nuo Ramiojo vandenyno gelmių simboliškai skiria Aukso vartų tiltas, galėtų būti tikrai nebloga vieta gelmėse tūnantiems gyviams lankytis: čia daug prieinamo maisto, o stiprios vandenyno srovės ir didelis gylis jos pradžioje  (šalia Aukso vartų jis siekia 113 metrų) kilus pavojui padėtų lengviau pasislėpti. Šiaip ar taip, šioje žurnalo publikacijoje Kalifornija nebuvo paminėta. Azijoje legendos apie jūrų drakonus kinams ir japonams iki šiol atrodo paremtos tikrove, kraupia jūreivių ir žvejų patirtimi. Dar kartą po daugelio metų peržiūrinėdamas A. iliustracijas „iš natūros“ vėl pajutau nugarą nueinant pagaugais.